Popietė su Šiaulių „Šiauliai“ žaidėjais

Popietė su Šiaulių „Šiauliai“ žaidėjais

Šiaulių krepšinio akademijos „Saulė“ auklėtiniai popietę praleido bendraudami su Šiaulių „Šiauliai“ žaidėjais Roku Giedraičiu, Eividu Mološčiaku ir Assem Marei. Kalbėjome apie baimes, skanų maistą, sportininko sunkų darbą, pomėgius, muziką ir t.t.

Būti krepšininku sunku, bet smagu

2016 m. kovo 26 d.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

Šiau­lių krep­ši­nio aka­de­mi­jos „Sau­lė“ pa­tys ma­žiau­si auk­lė­ti­niai su­si­ti­ko su krep­ši­nio ko­man­dos „Šiau­liai“ žai­dė­jais Ro­ku Gied­rai­čiu, Ei­vy­du Mo­loš­čia­ku ir As­sem Ma­rei. Vai­kus do­mi­no, kaip jie ta­po krep­ši­nin­kais, su ko­kia ko­man­da sun­kiau­sia žais­ti, ką mėgs­ta veik­ti lais­va­lai­kiu ir ko bi­jo.

jurgita@skrastas.lt

Į krep­ši­nį at­ve­dė tė­čiai krep­ši­nin­kai

„Ka­da pra­dė­jo­te žais­ti krep­ši­nį?“ – nu­skam­ba pir­ma­sis klau­si­mas. Ro­kas Gied­rai­tis pa­sa­ko­ja, kad jį, sep­tyn­me­tį, į krep­ši­nį nu­ve­dė tė­tis Ro­ber­tas Gied­rai­tis. „Ka­dan­gi jis pa­ts bu­vęs krep­ši­nin­kas, tai kaip ir ne­bu­vo ki­to pa­si­rin­ki­mo“, – šyp­te­li Ro­kas.

A. Ma­rei ir tė­tis, ir ma­ma – bu­vę krep­ši­nin­kai. Tė­tis ne­tgi bu­vo Egip­to na­cio­na­li­nės krep­ši­nio rink­ti­nės na­rys ir 1984 me­tais da­ly­va­vo Los An­dže­lo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. Ta­čiau pir­mo­ji spor­to ša­ka, ku­rią te­ko iš­ban­dy­ti As­sem, bu­vo fut­bo­las, ir tik maž­daug po me­tų, bū­da­mas aš­tuo­ne­rių, kar­tu su bro­liu pra­dė­jo lan­ky­ti krep­ši­nį. Ko­dėl me­tė fut­bo­lą? Krep­ši­nin­kas sa­ko, kad trū­ko veiks­mo.

Ei­vy­das Mo­loš­čia­kas žais­ti krep­ši­nį pra­dė­jo bū­da­mas de­vy­ne­rių. Vai­ki­nas pa­sa­ko­ja, kad į kla­sę atė­jo da­bar­ti­nis Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lio“ tre­ne­ris Ka­zys Maks­vy­tis ir pa­kvie­tė ber­niu­kus lan­ky­ti krep­ši­nį. „Su ke­liais kla­sio­kais nu­spren­dė­me, kad ver­ta pa­ban­dy­ti, ir štai, spor­tuo­ju iki da­bar“, – sa­ko Ei­vy­das.

Ti­ki­si per­ga­lės

„Ar ti­ki­te, kad lai­mė­si­te BBL tau­rę?“ – klau­sia vie­nas ma­žų­jų krep­ši­nin­kų.

„Tik­rai taip, – sa­ko Ro­kas. – Jau ne­bė­ra prieš ką žais­ti.“

„Šiau­lių“ krep­ši­nin­kai dėl BBL auk­so ant­ra­die­nį, ko­vo 29 die­ną, Es­ti­jo­je kau­sis su Tar­tu „Rock“. Tai bus pir­mo­sios se­ri­jos rung­ty­nės.

Pak­laus­ti, ku­rios rung­ty­nės šį se­zo­ną bu­vo sun­kiau­sios, Ro­kas ir Ei­vy­das neišs­ki­ria kaž­ku­rių vie­nų – vi­sos bu­vo ne­leng­vos. As­sem pri­si­me­na vie­ne­rias rung­ty­nes su Ute­nos „Ju­ven­tus“. Ta­da „Šiau­liai“ tu­rė­jo 12 taš­kų per­sva­rą ir kiek dau­giau nei per mi­nu­tę vi­są ją iš­švais­tė.

O su ku­ria ko­man­da bu­vo leng­viau­sia žais­ti? „Su 5a tarpk­la­si­nė­se“, – juo­kau­ja Ro­kas.

Ma­žie­siems smal­su, ir kiek dau­giau­siai taš­kų krep­ši­nin­kams yra te­kę pel­ny­ti per rung­ty­nes. Krep­ši­nin­kai pa­si­ta­ria ir nu­spren­džia ap­si­ri­bo­ti Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­ga. Ei­vy­das šia­me LKL se­zo­ne per rung­ty­nes yra pel­nęs 10 taš­kų, As­sem – 23 taš­kus, Ro­ko skai­čiai dar įspū­din­ges­ni – 29 taš­kai.

Ne­leng­vas dar­bas

Kaip pa­mo­ko­je į vir­šų ky­la ran­kos: „Ar leng­va bū­ti krep­ši­nin­ku?“

„Vi­sai ne­leng­va, – sa­ko Ei­vy­das. – Rei­kia daug spor­tuo­ti, tre­ni­ruo­tis, laks­ty­ti. Tai sun­kus dar­bas, bet sma­gus.“

Kad no­rint tap­ti pro­fe­sio­na­liu krep­ši­nin­ku rei­kia tu­rė­ti daug no­ro ir daug dirb­ti, pri­ta­ria ir As­sem su Ro­ku.

Po tre­ni­ruo­čių, rung­ty­nių spor­ti­nin­kai tie­siog il­si­si, žiū­ri fil­mus, klau­so­si mu­zi­kos. Ei­vy­das sa­ve pa­le­pi­na ska­niu mais­tu. Krep­ši­nin­kui pa­tin­ka pi­cos, mė­sai­niai. Taip pat mėgs­ta pa­žais­ti bou­lin­gą, kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus. „Pa­tin­ka vis­kas, kas ir jums tik­riau­siai“, – šyp­so­si Ei­vy­das.

Ro­kas sa­ko, kad po rung­ty­nių pa­pras­tai grįž­ta la­bai vė­lai, bet už­mig­ti grei­tai ne­pa­vyks­ta, kar­tais atei­na ir ant­ra ar tre­čia va­lan­da nak­ties, tad ge­riau­siai at­si­pa­lai­duo­ja žiū­rė­da­mas fil­mus. „Ne­su dar toks žve­jys kaip ma­no tė­vu­kas, kad nak­tį iš­va­žiuo­čiau žve­jo­ti“, – šyp­so­si R. Gied­rai­tis.

Be­je, ki­tą die­ną po rung­ty­nių Ro­kas vi­sa­da pa­si­žiū­ri jų įra­šą ir ana­li­zuo­ja sa­vo žai­di­mą.

Ko la­biau­siai bi­jo krep­ši­nin­kai? Ro­kas iš kar­to pri­si­pa­žįs­ta, kad la­biau­siai bi­jo gy­va­čių. Ir jei­gu kas jų įleis­tų į aikš­te­lę, tai ne­ži­nia, kuo vis­kas baig­tų­si.

Gy­va­čių ne­mėgs­ta ir Ei­vy­das, ta­čiau la­biau­siai bi­jo trau­mų, o jų krep­ši­nin­kas yra tu­rė­jęs ne vie­ną. Bu­vo lū­žęs ir žan­di­kau­lis, ir rak­ti­kau­lis. As­sem di­džiau­sia bai­mė – taip pat trau­mos.

Sva­jo­ja apie šil­tus kraš­tus

„Ko­dėl grį­žo­te į „Šiau­lius?“ – nu­skam­ba ne­drą­sus klau­si­mas R. Gied­rai­čiui.

„Ne­ži­nau, – gūž­te­li pe­čiais Ro­kas. – Man tie­siog pa­sa­kė va­žiuo­ti, ir va­žiuo­ju.“

Pak­laus­ti, kur sva­jo­ja žais­ti, vi­si trys krep­ši­nin­kai sa­ko, kad no­rė­tų žais­ti ten, kur šil­ta. Ro­kas sva­jo­ja apie Is­pa­ni­ją, As­sem dar konk­re­tes­nis – jį trau­kia Bar­se­lo­na, bet dar la­biau no­rė­tų pa­tek­ti į NBA. Ei­vy­das sva­jo­ja apie Lie­tu­vos rink­ti­nę, taip pat no­rė­tų žais­ti Eu­ro­ly­go­je. O iš ša­lių jam pa­trauk­liau­sia at­ro­do Grai­ki­ja.

A. Ma­rei pa­tin­ka Šiau­liai ir no­rė­tų čia pa­si­lik­ti dar ku­riam lai­kui. Lie­tu­va jam yra tre­čio­ji ša­lis, ku­rio­je ten­ka gy­ven­ti. Bai­gęs mo­kyk­lą gim­ta­ja­me Egip­te, jis iš­vy­ko stu­di­juo­ti į JAV, Mi­ne­so­tą. Krep­ši­nin­kas sa­ko, kad Lie­tu­vo­je oras pa­na­šus kaip Mi­ne­so­to­je. O štai mais­tas vi­so­se tri­jo­se ša­ly­se la­bai skir­tin­gas. Lie­tu­vo­je As­sem te­ko pa­ra­gau­ti ir šal­ti­barš­čių, ir ce­pe­li­nų, bet šie pa­tie­ka­lai ne­pa­ti­ko. La­biau­siai egip­tie­čiui pa­tin­ka lie­tu­viš­kos sriu­bos. Be­je, egip­tie­tis ne­val­go kiau­lie­nos. Lie­tu­vo­je ren­ka­si pa­tie­ka­lus iš viš­tie­nos ir jau­tie­nos.

Moks­lą ir spor­tą de­rin­ti bu­vo sun­ku

Ko­kie mo­ko­mie­ji da­ly­kai la­biau­siai pa­ti­ko mo­kyk­lo­je? Ži­no­ma, mėgs­ta­miau­sia bū­si­mų krep­ši­nin­kų pa­mo­ka bu­vo kū­no kul­tū­ra. O be kū­no kul­tū­ro? „Fi­zi­nis“, – juo­kau­ja Ei­vy­das.

Ro­kui pa­ti­ko ang­lų kal­ba. Aki­vaiz­du, kad ir ne­blo­gai se­kė­si. Krep­ši­nin­kas be var­go bend­rau­ja ang­liš­kai ir su­si­ti­ki­mo me­tu ne kar­tą iš­ver­čia klau­si­mus egip­tie­čiui bei jo at­sa­ky­mus.

Iš­gir­dęs klau­si­mą As­sem iš kar­to sa­ko, kad mo­kyk­lo­je jam ne­pa­ti­ko, bet ge­riau pa­gal­vo­jęs pa­ro­do pils­ty­mo iš vie­no in­do į ki­tą ges­tą. „Che­mi­ja“, – paaiš­ki­na le­gio­nie­rius. Pa­si­ro­do, krep­ši­nin­kas mo­kyk­lo­je tu­rė­jo įdo­mų che­mi­jos mo­ky­to­ją, ku­ris mo­ki­niams ro­dy­da­vo įvai­rius ban­dy­mus.

Ir egip­tie­tis, ir lie­tu­viai vien­bal­siai sa­ko, kad de­rin­ti spor­tą ir moks­lus bu­vo ne­leng­va. Ne­pai­sant to, vi­si bai­gė ne tik vi­du­ri­nes, bet ir aukš­tą­sias.

Ro­kas Šiau­lių uni­ver­si­te­te bai­gė ba­ka­lau­ro kū­no kul­tū­ros ir va­dy­bos stu­di­jas. Ei­vy­das stu­di­juo­ja spor­to va­dy­bą Kau­no ko­le­gi­jo­je. O štai As­sem iš­si­la­vi­ni­mas su spor­tu be­veik ne­tu­ri nie­ko bend­ro – Mi­ne­so­tos uni­ver­si­te­te jis bai­gė ko­mu­ni­ka­ci­jos ir ap­skai­tos stu­di­jas.

[wpgmza id="1"]
Kontaktai