Popietė su Šiaulių „Šiauliai“ žaidėjais

Popietė su Šiaulių „Šiauliai“ žaidėjais

Būti krepšininku sunku, bet smagu

2016 m. kovo 26 d.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
Šiau­lių krep­ši­nio aka­de­mi­jos „Sau­lė“ pa­tys ma­žiau­si auk­lė­ti­niai su­si­ti­ko su krep­ši­nio ko­man­dos „Šiau­liai“ žai­dė­jais Ro­ku Gied­rai­čiu, Ei­vy­du Mo­loš­čia­ku ir As­sem Ma­rei. Vai­kus do­mi­no, kaip jie ta­po krep­ši­nin­kais, su ko­kia ko­man­da sun­kiau­sia žais­ti, ką mėgs­ta veik­ti lais­va­lai­kiu ir ko bi­jo.

Į krep­ši­nį at­ve­dė tė­čiai krep­ši­nin­kai

„Ka­da pra­dė­jo­te žais­ti krep­ši­nį?“ – nu­skam­ba pir­ma­sis klau­si­mas. Ro­kas Gied­rai­tis pa­sa­ko­ja, kad jį, sep­tyn­me­tį, į krep­ši­nį nu­ve­dė tė­tis Ro­ber­tas Gied­rai­tis. „Ka­dan­gi jis pa­ts bu­vęs krep­ši­nin­kas, tai kaip ir ne­bu­vo ki­to pa­si­rin­ki­mo“, – šyp­te­li Ro­kas.

A. Ma­rei ir tė­tis, ir ma­ma – bu­vę krep­ši­nin­kai. Tė­tis ne­tgi bu­vo Egip­to na­cio­na­li­nės krep­ši­nio rink­ti­nės na­rys ir 1984 me­tais da­ly­va­vo Los An­dže­lo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. Ta­čiau pir­mo­ji spor­to ša­ka, ku­rią te­ko iš­ban­dy­ti As­sem, bu­vo fut­bo­las, ir tik maž­daug po me­tų, bū­da­mas aš­tuo­ne­rių, kar­tu su bro­liu pra­dė­jo lan­ky­ti krep­ši­nį. Ko­dėl me­tė fut­bo­lą? Krep­ši­nin­kas sa­ko, kad trū­ko veiks­mo.

Ei­vy­das Mo­loš­čia­kas žais­ti krep­ši­nį pra­dė­jo bū­da­mas de­vy­ne­rių. Vai­ki­nas pa­sa­ko­ja, kad į kla­sę atė­jo da­bar­ti­nis Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lio“ tre­ne­ris Ka­zys Maks­vy­tis ir pa­kvie­tė ber­niu­kus lan­ky­ti krep­ši­nį. „Su ke­liais kla­sio­kais nu­spren­dė­me, kad ver­ta pa­ban­dy­ti, ir štai, spor­tuo­ju iki da­bar“, – sa­ko Ei­vy­das.

Ti­ki­si per­ga­lės

„Ar ti­ki­te, kad lai­mė­si­te BBL tau­rę?“ – klau­sia vie­nas ma­žų­jų krep­ši­nin­kų.

„Tik­rai taip, – sa­ko Ro­kas. – Jau ne­bė­ra prieš ką žais­ti.“

„Šiau­lių“ krep­ši­nin­kai dėl BBL auk­so ant­ra­die­nį, ko­vo 29 die­ną, Es­ti­jo­je kau­sis su Tar­tu „Rock“. Tai bus pir­mo­sios se­ri­jos rung­ty­nės.

Pak­laus­ti, ku­rios rung­ty­nės šį se­zo­ną bu­vo sun­kiau­sios, Ro­kas ir Ei­vy­das neišs­ki­ria kaž­ku­rių vie­nų – vi­sos bu­vo ne­leng­vos. As­sem pri­si­me­na vie­ne­rias rung­ty­nes su Ute­nos „Ju­ven­tus“. Ta­da „Šiau­liai“ tu­rė­jo 12 taš­kų per­sva­rą ir kiek dau­giau nei per mi­nu­tę vi­są ją iš­švais­tė.

O su ku­ria ko­man­da bu­vo leng­viau­sia žais­ti? „Su 5a tarpk­la­si­nė­se“, – juo­kau­ja Ro­kas.

Ma­žie­siems smal­su, ir kiek dau­giau­siai taš­kų krep­ši­nin­kams yra te­kę pel­ny­ti per rung­ty­nes. Krep­ši­nin­kai pa­si­ta­ria ir nu­spren­džia ap­si­ri­bo­ti Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­ga. Ei­vy­das šia­me LKL se­zo­ne per rung­ty­nes yra pel­nęs 10 taš­kų, As­sem – 23 taš­kus, Ro­ko skai­čiai dar įspū­din­ges­ni – 29 taš­kai.

Ne­leng­vas dar­bas

Kaip pa­mo­ko­je į vir­šų ky­la ran­kos: „Ar leng­va bū­ti krep­ši­nin­ku?“

„Vi­sai ne­leng­va, – sa­ko Ei­vy­das. – Rei­kia daug spor­tuo­ti, tre­ni­ruo­tis, laks­ty­ti. Tai sun­kus dar­bas, bet sma­gus.“

Kad no­rint tap­ti pro­fe­sio­na­liu krep­ši­nin­ku rei­kia tu­rė­ti daug no­ro ir daug dirb­ti, pri­ta­ria ir As­sem su Ro­ku.

Po tre­ni­ruo­čių, rung­ty­nių spor­ti­nin­kai tie­siog il­si­si, žiū­ri fil­mus, klau­so­si mu­zi­kos. Ei­vy­das sa­ve pa­le­pi­na ska­niu mais­tu. Krep­ši­nin­kui pa­tin­ka pi­cos, mė­sai­niai. Taip pat mėgs­ta pa­žais­ti bou­lin­gą, kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus. „Pa­tin­ka vis­kas, kas ir jums tik­riau­siai“, – šyp­so­si Ei­vy­das.

Ro­kas sa­ko, kad po rung­ty­nių pa­pras­tai grįž­ta la­bai vė­lai, bet už­mig­ti grei­tai ne­pa­vyks­ta, kar­tais atei­na ir ant­ra ar tre­čia va­lan­da nak­ties, tad ge­riau­siai at­si­pa­lai­duo­ja žiū­rė­da­mas fil­mus. „Ne­su dar toks žve­jys kaip ma­no tė­vu­kas, kad nak­tį iš­va­žiuo­čiau žve­jo­ti“, – šyp­so­si R. Gied­rai­tis.

Be­je, ki­tą die­ną po rung­ty­nių Ro­kas vi­sa­da pa­si­žiū­ri jų įra­šą ir ana­li­zuo­ja sa­vo žai­di­mą.

Ko la­biau­siai bi­jo krep­ši­nin­kai? Ro­kas iš kar­to pri­si­pa­žįs­ta, kad la­biau­siai bi­jo gy­va­čių. Ir jei­gu kas jų įleis­tų į aikš­te­lę, tai ne­ži­nia, kuo vis­kas baig­tų­si.

Gy­va­čių ne­mėgs­ta ir Ei­vy­das, ta­čiau la­biau­siai bi­jo trau­mų, o jų krep­ši­nin­kas yra tu­rė­jęs ne vie­ną. Bu­vo lū­žęs ir žan­di­kau­lis, ir rak­ti­kau­lis. As­sem di­džiau­sia bai­mė – taip pat trau­mos.

Sva­jo­ja apie šil­tus kraš­tus

„Ko­dėl grį­žo­te į „Šiau­lius?“ – nu­skam­ba ne­drą­sus klau­si­mas R. Gied­rai­čiui.

„Ne­ži­nau, – gūž­te­li pe­čiais Ro­kas. – Man tie­siog pa­sa­kė va­žiuo­ti, ir va­žiuo­ju.“

Pak­laus­ti, kur sva­jo­ja žais­ti, vi­si trys krep­ši­nin­kai sa­ko, kad no­rė­tų žais­ti ten, kur šil­ta. Ro­kas sva­jo­ja apie Is­pa­ni­ją, As­sem dar konk­re­tes­nis – jį trau­kia Bar­se­lo­na, bet dar la­biau no­rė­tų pa­tek­ti į NBA. Ei­vy­das sva­jo­ja apie Lie­tu­vos rink­ti­nę, taip pat no­rė­tų žais­ti Eu­ro­ly­go­je. O iš ša­lių jam pa­trauk­liau­sia at­ro­do Grai­ki­ja.

A. Ma­rei pa­tin­ka Šiau­liai ir no­rė­tų čia pa­si­lik­ti dar ku­riam lai­kui. Lie­tu­va jam yra tre­čio­ji ša­lis, ku­rio­je ten­ka gy­ven­ti. Bai­gęs mo­kyk­lą gim­ta­ja­me Egip­te, jis iš­vy­ko stu­di­juo­ti į JAV, Mi­ne­so­tą. Krep­ši­nin­kas sa­ko, kad Lie­tu­vo­je oras pa­na­šus kaip Mi­ne­so­to­je. O štai mais­tas vi­so­se tri­jo­se ša­ly­se la­bai skir­tin­gas. Lie­tu­vo­je As­sem te­ko pa­ra­gau­ti ir šal­ti­barš­čių, ir ce­pe­li­nų, bet šie pa­tie­ka­lai ne­pa­ti­ko. La­biau­siai egip­tie­čiui pa­tin­ka lie­tu­viš­kos sriu­bos. Be­je, egip­tie­tis ne­val­go kiau­lie­nos. Lie­tu­vo­je ren­ka­si pa­tie­ka­lus iš viš­tie­nos ir jau­tie­nos.

Moks­lą ir spor­tą de­rin­ti bu­vo sun­ku

Ko­kie mo­ko­mie­ji da­ly­kai la­biau­siai pa­ti­ko mo­kyk­lo­je? Ži­no­ma, mėgs­ta­miau­sia bū­si­mų krep­ši­nin­kų pa­mo­ka bu­vo kū­no kul­tū­ra. O be kū­no kul­tū­ro? „Fi­zi­nis“, – juo­kau­ja Ei­vy­das.

Ro­kui pa­ti­ko ang­lų kal­ba. Aki­vaiz­du, kad ir ne­blo­gai se­kė­si. Krep­ši­nin­kas be var­go bend­rau­ja ang­liš­kai ir su­si­ti­ki­mo me­tu ne kar­tą iš­ver­čia klau­si­mus egip­tie­čiui bei jo at­sa­ky­mus.

Iš­gir­dęs klau­si­mą As­sem iš kar­to sa­ko, kad mo­kyk­lo­je jam ne­pa­ti­ko, bet ge­riau pa­gal­vo­jęs pa­ro­do pils­ty­mo iš vie­no in­do į ki­tą ges­tą. „Che­mi­ja“, – paaiš­ki­na le­gio­nie­rius. Pa­si­ro­do, krep­ši­nin­kas mo­kyk­lo­je tu­rė­jo įdo­mų che­mi­jos mo­ky­to­ją, ku­ris mo­ki­niams ro­dy­da­vo įvai­rius ban­dy­mus.

Ir egip­tie­tis, ir lie­tu­viai vien­bal­siai sa­ko, kad de­rin­ti spor­tą ir moks­lus bu­vo ne­leng­va. Ne­pai­sant to, vi­si bai­gė ne tik vi­du­ri­nes, bet ir aukš­tą­sias.

Ro­kas Šiau­lių uni­ver­si­te­te bai­gė ba­ka­lau­ro kū­no kul­tū­ros ir va­dy­bos stu­di­jas. Ei­vy­das stu­di­juo­ja spor­to va­dy­bą Kau­no ko­le­gi­jo­je. O štai As­sem iš­si­la­vi­ni­mas su spor­tu be­veik ne­tu­ri nie­ko bend­ro – Mi­ne­so­tos uni­ver­si­te­te jis bai­gė ko­mu­ni­ka­ci­jos ir ap­skai­tos stu­di­jas.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

[wpgmza id="1"]
Kontaktai